Birzgalas, Girdokas,

Encefalopatijus, ir

      Apynius

Alaus istorija siekia ma�iausiai 6000 met� prie� m�s� er�. Pirmieji dokumentiniai alaus gamybos ir vartojimo �rodymai aptikti �umer� ir Babilono civilizacij� archeologin�se i�kasenose. Nuo pat savo atsiradimo alus tapo ne tik atgaiva ir pasilinksminimo priemone, bet ir svarbia �umer� bei senov�s Egipto medicinos dalimi.

 

Nustatyta, jog 4000 m. pr.m.e. Babilono gyventojai �inojo ma�iausiai �e�iolikos r��i� alaus gamybos b�dus. Alus did�iosiose senov�s civilizacijose buvo gaminamas ne tik i� mie�i�, bet, pavyzd�iui, ir i� medaus ar kukur�z�.

 

Ta�iau tik vienas alus buvo vertas aukoti Babilono dievams ir tiekti auk��iausi� dvasinink� bei �alies valdov� luomui. Tai - kvietinis alus.

 

�imtme�ius keliav�s � Europ� kvietinis alus jau ankstyvaisiais viduram�iais �ia atrado savo tolim� gaminait� - anglosaks� pam�gt� el�. B�tent Europoje kvietin� al� d�l jo balk�vo �kanoto atspalvio imta vadinti baltuoju.

 

Alaus istorikai juokauja, jog b�tent kvietinis baltasis alus atved� Europ� i� Tamsi�j� am�i� (ankstyv�j� viduram�i�) � Atgimimo epoch� (Renesans�). �iuo periodu nuo Atlanto krant� (ypa� - dabartin�s Belgijos teritorijoje) iki Alpi� pap�d�i� (dabartin�s Vokietija ir Austrija) imta var�ytis, kas pagamins gardesn�, �velnesn�, populiaresn� balt�j� al�. Baltasis alus tapo mados objektu.

 

Per kelet� am�i� baltasis alus pasklido po vis� Europ�, pasiek� kit� vandenyn� krantus. Ta�iau baltasis kvietinis i�liko originalumo ir subtilaus skonio pavyzd�iu.

 

Per savo ilg� istorij� baltasis alus pakeit� ne vien� i�tikim� vartotoj� grup�. Kaip jau min�ta, buv�s Babilono diev� ir valdov� privilegija, Viduram�i� bei Renesanso laikais kvietinis alus tapo m�gstamiausiu progreso ir �viesos ne��j� - student� g�rimu. �inomas atvejis, kuomet 15-ame am�iuje Bavarijoje universiteto studentai taip pam�go balt� al�, kad patys i�grind� keli� nuo Kelheimo, kur stov�jo alaus darykla iki savo universiteto Ingolstadte. �i gatv� iki �iol vadinama Bierstrasse (alaus gatve).

 

Baltasis kvietinis alus �mon�ms visuomet asocijavosi su modernumu, progresu, i�skirtinumu. Nenuostabu, jog XIX a. pabaigoje - XX a. prad�ioje drauge su industrijos ir politin�mis revoliucijomis bei ypa� stipr�jant jud�jimui u� moter� lygias teises visuomen�je baltas alus netruko i�populiar�ti emancipuot� moter� tarpe. Iki �iol Vokietijoje ar Did�iojoje Britanijoje garbios damos balto alaus nevadina kitaip nei savu g�rimu.

 

N�dienos pasaulyje baltasis alus turi gan marg� gerb�j� b�r�. Jis populiarus tiek Europos jaunimo tarpe, tiek ir �iuolaiki�k� emancipuot� moter� draugijoje. Balt� al� ypa� vertina alaus gurmanai ir kritikai bei "alaus kulinarai", siekiantys kulinarini� auk�tum� kurdami patiekalus i� alaus.

 

 

 

Midus - alkoholinis g�rimas, gaminamas skied�iant ir fermentuojant nat�ral� med�. Priklausomai nuo �aliavos, medaus praskiedimo (vandeniu arba vaisi� sultimis), mieli� d�jimo b�do, �akn� ir kit� pried�, misos paruo�imo, galima pasigaminti �vairiausio skonio, aromato ir r��ies midaus. Skirstoma taip: � PUSANTRIN� mid�, kai litras gryno medaus b�na praskiestas puse litro vandens arba vaisi� sul�i�: DVIGUB�, kai praskiestas vienu litru; TRIGUB�, kai dviem litrais; ir KETURGUB�, kai esti praskiestas trimis litrais vandens arba sul�i�.

 

�ie mid�s skiriasi alkoholio, cukraus kiekiu, o taip pat brendimo laikotarpiu.

 

Nat�ralus midus gaminamas i� gryno bi�i� medaus, skied�iant j� vandeniu ir nenaudojant joki� pried�.

 

Pusantrinis midus prad�ioje b�na labai saldus, subr�sta po 5-10 met�. Kuo jis senesnis, tuo geresnis, stipresnis ir ma�iau saldus. Dvigubas midus b�na stiprus ir saldus, subr�sta po 2-4 met�. Trigubas vadinamas lengvesniu, nes turi 13-15 proc. alkoholio. Jis esti pusiau saldus ir po met� galima vartoti. Keturgubas midus turi apie 12 proc. alkoholio, vartojamas po keleri� m�nesi�.

 

� mid� galima d�ti apyni� bei prieskoni� (imbiero, gvazdik�li�, cinamono, valerijono �akn�).

 

Vaisiniai mid�s yra tie, kuri� misos skiedimui naudojamos vaisi� arba uog� sultys.

 

Priklausomai nuo to, ar mis� viriname ar ne, gauname prisotint� (virint�) arba neprisotint� mid�.

 

Ruo�iantis midaus gamybai, reikia pirmiausia nutarti, kok� gaminsime mid�: prisotint� (virint�) ar gaminam� �altu b�du. Da�niausiai gaminamas virintas midus, nes 1938 metais �ymus lenk� chemikas prof. Sikorskis i�tyr� �� mid� ir pripa�ino, jog jis yra visapusi�kai auk�tos kokyb�s. Prof. Sikorskis �rod�, kad virtas midus grei�iau fermentuojasi, turi daugiau alkoholio, grei�iau ir lengviau gryninasi, jame nejau�iama va�ko ir gryno medaus skonio. Tokio midaus gamybai galima sunaudoti ir blogesn�s kokyb�s med�.

 

SKYSTO MEDAUS PARUO�IMAS IR MIDAUS VIRIMAS. Prisotinto midaus gamybai reikia tur�ti tinkamai paruo�t� katil�. Jokiu b�du ugniakuro d�mai negali siekti katilo vir�aus. Katilo vidus turi b�ti emaliuotas arba baltintas. Tinka ir aliumininiai katilai. Negalima vartoti gele�ini�, neemaliuot� ir cinkuot� ind�.

 

Medaus mas� praskied�iama labai �variu ir mink�tu vandeniu, kuris gali b�ti �altas arba pa�ildytas. � katil� pilama jo t�rio. Verdant pasirodo putos. Jos nuolatos nuimamos. Jeigu skystis ima smarkiai virti, putoti ir eiti per katilo kra�tus, � ind� �pilamas truputis �alto vandens. Pasibaigus putojimui, �pilama vandens tiek, kiek nugaravo, ir katilas paliekamas ant silpnos ugnies pus� valandos.

 

Gaminant nat�ral�, t. y. be joki� prieskoni� mid�, medaus skiedinys fermentuojamas taip. � 100 litr� medaus skiedin� dedama 100-150 g. apyni�. Jie priduoda midui b�dingo kvapo ir ne�ymaus kartumo, pagerina jo fermentacij�, paspartina gryninim�.

 

Medaus skiediniui par�g�tinti patariama �pilti nedidel� kiek� pieno arba citrinos r�g�ties (0,2-0,4 proc.).

 

Miel�s stiklainyje u�pilamos �iltu (apie 250C) medaus skiediniu ir laikomos 36-48 valandas �iltoje patalpoje. Prad�jusios fermentuotis miel�s perpilamos � litrin� stiklain�, kuriame �pilta medaus skiedinio. Per par� mieli� stiklainyje padaug�ja tiek, kad j� u�tenka 200 litr� medaus skiediniui. Miel�s supilamos � medaus skiedin� ir gerai i�mai�omos. Dedami prieskoniai ir apyniai. � 100 litr� medaus skiedinio dedama: 20-30 g. cinamono, 10-20 g. gvazdik�, 10-20 g. imbiero, 100-200 g. �vie�i� salier� lap�, 30-80 g. kadagio uog�, 3 lazdel�s vanil�s, 20-50 g. ro�i� �iedlapi�, 50-100 g. apelsin� �ieveli�. � mai�el� sud�ti prieskoniai virinami ma�ame medaus skiedinio kiekyje, o paskui supilami � vis� skiedin�.

 

� 100 litr� skiedinio dedama 100-150 g. apyni�. Jie taip pat virinami nedideliame medaus skiedinio kiekyje.

 

MIDAUS FERMENTACIJA. Geriausi indai midui fermentuoti yra did�iuliai stiklainiai buteliai arba medin�s statinait�s. Nevartotini indai, kuriuose anks�iau buvo laikomi kvapn�s skiediniai. Indai pripildomi t�rio, kad besifermentuoj�s midus nei�sipilt� per indo kra�tus. Ind�, kuriuose fermentuojami pusantriniai ir dvigubi mid�s, angos u�ki�amos drobe arba vatos kam��iais. O indai, kuriuose fermentuojami trigubi, keturgubi mid�s, u�daromi fermentaciniu kam��iu. Tokie kam��iai apsaugo skiedin� nuo dulki�, musi� ir kit� vabzd�i�, kurie gali pakenkti midui, parodo fermentavim�, jo intensyvum�, leid�ia susekti reikiam� moment�, kada, u�sibaigus fermentacijai, galima �arnele nuleisti mid�.

 

Did�iul� reik�m� fermentacijai turi patalp� temperat�ra. Ji gali b�ti 18-22 C laipsni�. Auk�ta temperat�ra neigiamai veikia besifermentuojant� mid�, nes jame ima gaus�ti acto ir pieno bakterij�, kurios sukelia r�gim�. Pasak lenk� �ymaus midaus gamybos specialisto Ceselskio, geriausio skonio mid�s gaunami, fermentuojant juos 150C temperat�roje. Tinkamos patalpos fermentacijai yra sausi, bekvapiai r�siai, kuriuose pastovi 15-16C laipsni� temperat�ra. �ia midaus fermentacija b�na l�tesn�, ta�iau midus esti malonaus skonio.

 

Po fermentacijos midus �arnele nuleid�iamas � �varius indus. Nusistov�jus� sluoksn� dar galima perko�ti per filtrin� popieri�. V�liau nuleistas midus gali �gauti nemalon� mieli� prieskon�. Indai pripilami midaus, nepaliekant laisvos ertm�s. Jie u�kem�ami fermentaciniais kam��iais ir laikomi v�sioje patalpoje, kad pakartotinai i�sigrynint�. Kai midus pakartotinai nusistovi ir i�sigrynina (gryno midaus b�na indo auk��io), vir�utin� sluoksn� reikia nupilti � butelius, o likus� mid�, ko�iant per filtruojam�j� popieri�, perpilti � nauj� ind�, kad nusistov�t�.

 

Buteliai su lengvesniu (trigubiniu ir keturgubiniu) midumi aklinai u�kem�ami ir laikomi v�sioje patalpoje. Sunkus pusantrinis ir dvigubinis midus paliekamas statin�se ilgesn� laik�.

 

VAISINIO MIDAUS GAMYBA. Gaminant vaisin� mid�, � fermentacijai paruo�t� mis� po virinimo ir put� nu�mimo pridedama: dvigubiniam midui - 100 litr� misos - 10-15 litr� sul�i�, o trigubiniam midui - 5-10 litr� sul�i� ma�iau.

 

Skiesdami mis� vaisi� sultimis, pageriname midaus skon�, aromat� ir gydom�sias savybes.